Call us now:
Pastaruoju metu mūsų profesinei sąjungai teko nagrinėti ne vieną atvejį, susijusį su psichologiniu smurtu prieš darbuotojus. Tai rodo, kad problema yra reali, o darbuotojai nebetyli ir siekia teisingumo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ką tik išleido naujas atmintines, kurios padeda aiškiau suprasti: kas yra smurtas, o kas – ne, ir kokių veiksmų privalome imtis.
Kas yra psichologinis smurtas?
Tai ne tik rėkimas. Tai pasikartojantis, nepriimtinas elgesys, kuriuo siekiama žmogų įžeisti, pažeminti ar į bauginti. Svarbu skirti: konstruktyvi kritika, reikalavimas atlikti darbo funkcijas ar pagarbus pastabų išsakymas nėra laikomas smurtu. Tačiau žeminantis tonas, ignoravimas ar nepagrįstas spaudimas – tai raudona linija, kurios darbdavys peržengti negali.
Ką daryti, jei patiriate spaudimą?
Remiantis naujausiomis VDI rekomendacijomis, jūsų žingsniai turėtų būti tokie:
- Rinkite įrodymus. Užsirašykite įvykių datą, laiką, liudininkus, išsaugokite el. laiškus ar žinutes.
- Informuokite darbdavį. Raštu kreipkitės į įmonės vadovą. Pagal įstatymą, darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo sudaryti komisiją skundui tirti.
- Kreipkitės į ŠAGPS. Jūs nesate vieni. Profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti tyrimo komisijose, stebėti procesą ir užtikrinti, kad tyrimas būtų nešališkas.
Darbdavio atsakomybė – ne tik „popieriuje“
Darbdavys privalo sukurti saugią aplinką. Jei tyrimas patvirtina smurto faktą, vadovas privalo:
- Taikyti poveikio priemones smurtautojui.
- Užtikrinti nukentėjusiajam teisinę ir emocinę paramą.
- Užkirsti kelią situacijos pasikartojimui.

